Kaip kasmet paskutinę metų dieną, sekmadienio vakarą popiežius Pranciškus Šv. Petro bazilikoje vadovavo pirmiesiems mišparams, įvedantiems į pirmadienį švenčiamą Švč. M. Marijos Dievo Gimdytojos iškilmę ir su ja – į naujuosius metus. Tradiciniai Mišparai užbaigti padėkos už ką tik praėjusius metus himnu ir eucharistine adoracija.
Ir Dievo Gimdytojos iškilmės mišparų, ir Mišių liturgijoje skamba garsieji apaštalo šv. Pauliaus laiško galatams žodžiai: „Atėjus laiko pilnatvei, Dievas atsiuntė savo Sūnų, gimusį iš moters, pavaldų įstatymui, kad atpirktų esančius įstatymo valdžioje ir kad mes įgytume įvaikystę“ (4,4). Pasak popiežiaus, iš tiesų mes gyvename pilnatvės atmosferoje. Jaučiame laiko pilnatvę, tačiau ne dėl to, kad užbaigiame paskutinę kalendorinių metų dieną, bet dėl to, kad tikėjime kontempliuojame Dievo Sūnų, jaučiame Jėzaus Kristaus artumą. Jis, Žodis tapęs kūnu, atnešė pilnatvės laikus pasauliui ir žmonijos istorijai. Mūsų kontempliuojamą pilnatvę pirmoji išgyveno Mergelė Marija, išsikūnijusio Dievo Sūnaus Motina. Per ją laiko pilnatvė atėjo į pasaulį.
Mūsų atskas į laiko pilnatvės patirtį yra dėkingumas. Dėkingumas, sakė popiežius, yra vienintelis tinkamas žmogaus atsakas į didžiulę Dievo dovaną. Šioje Šventosios Dvasios sukurtoje atmosferoje mes dėkojame Dievui už visas malones, kuriomis mus apdovanojo per besibaigiančius metus. Taip pat išpažįstame trūkumus ir klaidas; prisiimame atsakomybę už viską ką negero padarėme broliams ir seserims bei kūrinijai.
Popiežius, kaip Romos vyskupais, šia proga taip pat kreipėsi į savo vyskupijos bendruomenę, ypač į šeimas, dėkojo už pastangas išugdyti vaikuose pilietinę atsakomybę ir rūpinimąsi kitais žmonėmis bei aplinka, kurioje jie gyvena. Kvietė kartu dėkoti Dievui už tuos, kurie kasdien ne žodžiais, bet darbais tarnauja bendram gėriui.
„Kaip Romos Vyskupas pirmiausia jaučiu širdyje dėkingumą atviraširdžiams žmonėms, gyvenantiems šiame mieste. Jaučiu simpatiją ir dėkingumą tiems, kurie kiekvieną dieną mažais, bet reikšmingais gestais prisideda prie bendro gėrio Romoje, kurie stengiasi gerai atlikti savo pareigas, kurie atsakingai ir atsargiai vairuoja, kurie gerbia viešas vietas ir praneša jei atsitinka kas bloga, yra dėmesingi pagyvenusiems ir sunkumų slegiamiems žmonėms. Šie ir tūkstančiai kitų poelgių konkrečiai išreiškia meilę miestui - be iškilmingų kalbų, be reklamos, kasdienybėje vykdomo pilietiškumo stiliumi. Šitaip jie tyliai prisideda prie bendro gėrio”.
Mišparams Šv. Petro bazilikoje pasibaigus, popiežius Pranciškus aplankė aikštėje, prie obelisko, įrengtą Kalėdų prakartėlę.
Padėkos už besibaigiančius metus tradicija Romoje
Jau keliolika metų šios pamaldos sausio 31-osios vakarą vyksta Vatikano Šv. Petro bazilikoje, tačiau anksčiau tradicinė padėkos už besibaigiančius metus maldos vieta Romoje buvo dvi svarbiausios Jėzaus Draugijos bažnyčios – jėzuitų steigėjui dedikuota Šv. Ignaco Lojolos bažnyčia ir Švenčiausiojo Jėzaus vardo bažnyčia, kurioje saugomos šv. Ignaco Lojolos relikvijos. Pakaitomis, tai vienoje, tai kitoje šių bažnyčių anksčiau popiežiai kasmet paskutinės kalendorinių metų dienos vakarą vadovaudavę padėkos maldai, užsibaigiančiai giedamu „Te Deum“ himnu. Ši tradicija devynioliktojo amžiaus antroje pusėje buvo nutrūkusi. Kaip žinoma, 1870 m. Romos miestas, anksčiau buvęs popiežių valstybės sostinė, tapo suvienytos Italijos sostine. Pasaulietinės valdžios netekęs popiežius Pijus IX nekėlė kojos į italų valdomą Romos miestą. Jo pavyzdžiu, iki dvišalių santykių sureguliavimo, sekė ir kiti keli popiežiai. Padėkos už besibaigiančius metus pamaldų Romos jėzuitų bažnyčiose tradicija atnaujinta dar vėliau, popiežiaus Jono XXIII laikais. Nuo to laiko, kasmet, tai vienoje, tai kitoje minėtų dviejų bažnyčių, gruodžio 31 vakarą popiežius pamaldų pabaigoje intonuodavo „Te Deum“. Paskutinį kartą tokios pamaldos Romos šv. Ignaco Lojolos bažnyčioje vyko 1998 m. gruodžio 31. Kitais metais – 1999 – didžiojo krikščionybės jubiliejaus išvakarėse, padėkos mišparams popiežius Jonas Paulius II vadovavo jau ne jėzuitų bažnyčioje, bet Vatikano Šv. Petro bazilikoje. Nuo to laiko įsigalėjo paprotys mišparus rengti bazilikoje. Po Jono Pauliaus II mirties, padėkos mišparams ne jėzuitų bažnyčioje, bet Šv. Petro bazilikoje vadovavo Benediktas XVI. Šv. Petro bazilikoje padėkos Mišparamas kasmet vadovauja ir popiežius Pranciškus.
Himnas „Te Deum“
Jo kilmė nežinoma. Žinoma tik tiek, kad tai labai senas himnas, Bažnyčios liturgijoje naudojamas nuo ketvirtojo amžiaus. Kai kas autorystę priskiria šv. Augustinui arba šv. Ambraziejui. Pirmajame tūkstantmetyje liturgijoje jis kartais naudotas pakaitomis su dabartiniame Mišių kanone esančiu irgi labai senu „Gloria“ – „Garbė Dievui aukštybėse“ himnu. Šiuo metu „Te Deum“ himnas naudojamas brevijoriaus Valandų liturgijoje, o taip pat giedamas ypatingomis progomis, kai Dievo tauta trokšta pačia iškilmingiausia forma dėkoti Dievui. Viena tokių progų – padėka už visas malones, kuriomis Dievas mus apdovanojo per ką tik užbaigtus metus. (Vatikano radijas)
